1 Pablo nu'c Derbe cumgu'yomo y Listra cumgu'yomo. Ijtuna'ṉ jeni tum pøn 'yaṉmayu'is Diosis 'yote ñøyi Timoteo, va'ṉjajmopyapø Israel yomo'is 'yune. Y jyata ji'ndyet Israel pøn. 2 Vyøcotzøcyajpana'ṉ Timoteo vya'ṉjajmocuy tyøvø'sta'm ityajupø Listra y Iconio cumgu'yomo. 3 Pablo'is nømna'ṉ syun ñømaṉ Timoteo, y yac sena'øtyøj Timoteo Israel pø'nis syeñaji'ṉ; porque ityaj Israel pønda'm jicø lugajromo y mumu myusayaj jyata que ji'ndyet Israel pøn. 4 Y mientras cøtyajpana'ṉ cumguñamaye, Pablo'is y Silasis chajmayajpana'ṉ va'cø cyo'aṉjamayaj ti chamyajuse apostolesis y tzambø'nis Jerusalén gumgu'yomo ityajupø'is, como vyø'møyajuse cuando oy tu'myaje. 5 Jetsemete tu'myajpapø pømipøcyaj vya'ṉjajmocu'yomo, más vøti'ajyaj tumdum jama vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús.
6 Entonces cøtyaj Frigia y Galacia nasomo, y ya'inducyaj Masanbø Espiritu'is va'cø jyana tzamyaj ote Asia nasomo. 7 Y cuando nu'cyaj Misia nasomo, qui'psyaju va'cø myaṉyaj Bitinia nasomo, pero Jesusis 'Yespiritu'is ja yac maṉyaj jiṉø. 8 Entonces cøtyaj Misia nasomo y mø'ñaj Troas cumgu'yomo. 9 Y jeni tzu'i Pablo'is is pøn como si fuera napasyi'omuse. Jenna'ṉ te'n Macedonia cumgupyøn je'is vyi'naṉdøjqui. Je pø'nis ñøjay Pablo: “Min Macedonia nasomo y mi tø cotzoṉdam øjtzi”. 10 Cuando is jetse, entonces nøjcoje'csøtya'møjtzi va'cø maṉdam Macedonia nasomo. Porque ṉgoqui'psta'møjtzi viyuṉsye que vejatya'møjtzi Diosis va'cø maṉ ndza'maṉvajcatyam vøjpø ote jiṉda'mbø.
11 Entonces tzu'ṉda'møjtzi Troas cumgu'yomo y maṉdyam barco'omo nu'ctam viyuṉdi Samotracia cucnasomo, y jyo'pitpø jama nu'ctam Neápolis cumgu'yomo. 12 Y desde jiṉø o'yø maṉdyam Filipos cumgu'yomo. Jete más covi'najøpø cumguy jiṉø Macedonia nasomo. Ityaj Roma cumgu'yomda'mbø viti jiṉø y como Roma cumgusye it aṉgui'mguy. Jen o'yø ya'tam usaṉ hora. 13 Y sapøjcuy jama'omo øtz pujtam øjtzi cumguy acapoya nø'aṉvini jujna'ṉ ṉgomo'tyam øjtzi o'ca tu'mnømuse va'cø 'yo'nøyaj Dios. Jenna'ṉ ityaj yomo tu'myajupø y po'csta'møjtzi vejvejnetya'møjtzi jetji'ṉda'm. 14 Ijtuna'ṉ tum yomo ñøyipø'is Lidia, mya'ajpapø'is tzapaspø tucu finopø, Tiatira cumgu'yombø, cyøna'tzøpya'is Dios. Yø'nis nømna'ṉ myanu y ndø Comi'is chi' qui'psocuy va'cø cyøma'nøjay mø'chøqui lo que nø cha'maṉvajcuse Pablo'is. 15 Jet o nø'yøy fyamiliaji'ṉducu, y entonces nømgomø'natya'møjtzi va'cø tøjcøtyam tyøjcomo. Nøjatya'møjtzi:
16 Y tujcu que nømna'ṉ maṉdam øjtzi 'yo'nøyajpamø Dios, y ndzoṉda'mø papiñomo ñøc ijtøyupø yatzi'ajcu'is, muspapø'is chamø jujche maṉba tucnømi. Yø'nis vøti yac tøjcøpyana'ṉ tumin cyomicøtoya cuando chamba ti maṉba tuqui. 17 Øtz nømna'ṉ maṉdam Pabloji'n y min je yomo ø ⁿjøsmøta'm y veju, nømu:
18 Jetsena'n chøcpa vøti jama. Tantosna'n jyorvatzøcpa Pablo y al fin cyøque'naj vitu'u y ñøjay yatzi'ajcuy:
19 Pero cuando isyaj papiñomo'is cyomi'is que ji'n mus ñøput tumin, entonces ñucyaj Pablo y Silas y ñømaṉyaj plaza'omo aṉgui'mbapøcø'mø. 20 Cuando nu'cyaj aṉgui'mbacø'mø, ñøjayaju:
22 Y vøti pø'nis qui'sayaj apostolesta'm y aṉgui'mbapø'is aṉgui'myaju va'cø yac tzacyajtøj tyucu y va'cø ñacsyajtøj cupit. 23 Nacscøtzictzicvøyaju y cyotyaj preso'omo. Aṉgui'myaj aṉbocsupø'is preso va'cø mø'chøqui cyoqueñajø. 24 Cyoquenbapø'is preso pyøjcøchoṉ aṉgui'mdøjuse, y cyotyaj más jojmopo preso cuarto'omo, y tabla sutø'omo myatztøjcøyaj cyoso va'cø jyana putyajø.
25 Pero paṉguctzu'sye'ṉomo nømna'ṉ 'yo'nøyaj Dios Pablo'is y Silasis y nømna'ṉ vyajnayaj Dios, y eyata'mbø preso'omo ityajupø'is myañaju. 26 Y joviti cøt pømipø nasamicscø. Pømise mics so'mocuy hasta jojmocsye'ṉomo. Y jicsye'cti mumu aṉdyuṉ aṉvacpø'yaju y pucsaṉvacyaj mumu cadena vatyajupøji'ṉ. 27 Cuando min mø'ndonsa' nø cyoquenupø'is preso, entonces isu que aṉvacyaj so'mocu'is 'yandyuṉ. Por eso ñøput 'yespada maṉbana'ṉ yaj ca' vyin, como'yu o'ca preso poyajuse. 28 Pero Pablo'is vyejay pømi ñøjayu:
29 Y nø cyoquenu'is preso vya'c no'a; y poyu'c tøjcøy jojmo søtøtpa na'tze'is, cyønu'cyaj Pablo y Silas atzatzcøne'c je'tis cyosocø'mø. 30 Entonces ñøputyaj Pablo y Silas a'ṉgomo y ñøjmayaju:
31 Y je'tista'm ñøjayaju:
32 Y chajmayaj Diosis 'yote cyoquenbapø'is preso y mumu ityajuse tyøjcomo. 33 Y nø cyoquenu'is preso ñømaṉyaj Pablo y Silas misma hora tzu'cøsi y cyøtze'ayaj yaje. Y jicsye'cti nøyøy ñe'cø y mumu fyamiliaji'ṉducu. 34 Jøsi'cam ñømanyaj møjmø tyøjcomo y chi'yaj cu'tcuy. Y casøyaj mumu fyamiliaji'n porque vya'ṉjamyaj Dios.
35 Cuando min sønbø'nømi, cyø'vejyaj aṉqui'myajpa'is policía va'cø ñøjayajø:
37 Pero Pablo'is ñøjayaj policía:
38 Policia'is maṉ chajmayaj yøṉ ote aṉgui'mbata'm. Myañajujcam que Pablo y Silas romano pønda'mete, na'chajque'tuti aṉgui'mbata'm. 39 Y mismo aṉgui'mbata'm nu'cyaj presocø'mø y vya'cayaj va'cø cyøtocoyajtøjø, y ñøjmayaju va'cø chacyaj cyumguy. 40 Y putyaj preso'omo, maṉyaj Lidia'is tyøjcomo. Y jen 'yo'nøyaju va'ṉjajmocuy tyøvø y chajmayaju va'cø vya'njamyaj vøjø. Jetse tzu'ṉyaj Pablo y Silas.
<- Hechos 15Hechos 17 ->