Apreiškimas Jonui

Įžanga

1 Jėzaus Kristaus Apreiškimas, kurį Dievas jam davė, kad [a]jis parodytų savo tarnams tuos dalykus, kurie netrukus turi įvykti. Ir per savo angelą jis pasiuntė ir tai [b]paaiškino savo tarnui Jonui, 2 kuris paliudijo Dievo žodį ir Jėzaus Kristaus liudijimą, visus dalykus, kuriuos tik ir buvo matęs. 3 Palaimintas tas, kuris skaito, ir tie, kurie klausosi šios pranašystės žodžių ir laikosi to, kas joje parašyta, nes [c]metas arti.

Sveikinimas

4 Jonas septynioms bažnyčioms, kurios [d]Azijoje. Malonė jums ir ramybė nuo to, kuris yra ir kuris buvo ir kuris ateina; taip pat nuo septynių Dvasių, kurios yra priešais jo sostą; 5 taip pat nuo Jėzaus Kristaus, kuris yra ištikimasis liudytojas, mirusiųjų [e]pirmagimis ir žemės karalių valdovas. Tam, kuris mus mylėjo ir [f]nuplovė mus nuo mūsų nuodėmių savo krauju, 6 ir padarė mus karaliais ir kunigais savo Dievui ir Tėvui, – jam šlovė ir galybė per amžių amžius! Amen. 7 Štai jis ateina su debesimis, ir išvys jį kiekviena akis, net tie patys, kurie jį perdūrė; ir dėl jo aimanuos visos žemės giminės. Taip, Amen!

8 „Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga“, – sako Viešpats, kuris yra ir kuris buvo ir kuris ateina, Visavaldis.

Jonui liepta užrašyti tai, ką mato

9 Aš, Jonas, kuris esu ir jūsų brolis ir draugas dalininkas prispaudime bei Jėzaus Kristaus karalystėje ir ištvermėje, buvau saloje, kuri vadinama Patmu, dėl Dievo žodžio ir dėl Jėzaus Kristaus liudijimo. 10 Buvau ‡ „Dvasios valdomas“ – Arba „Dvasioje“, „Dvasios įtakoje“, „Dvasios paveiktas“. Plg. panašią gr. k. sandarą Mt 22:43, Apd 11:28, I Kor 12:3, 13 eilutėse, kai kalbama apie žmogų, kuris yra Šventosios Dvasios valdomas ir Mk 1:23; 5:2, kur kalbama apie netyrosios dvasios valdomą žmogų.Dvasios valdomas § „viešpatadienį“ – Arba „Viešpaties garbei skirtą dieną“, „Viešpaties garbei, atminimui skirtą dieną“, „dieną Viešpačiui“. Gr. būdvardis κυριακός (kuriakos), „viešpatinė“, „viešpatiška“, vartojamas NT tik čia ir I Kor 11:20, kur kalbama apie „Viešpaties vakarienę“ arba „vakarienę, skirtą Viešpaties garbei / atminimui“. Greičiausiai jis rodo į tai, kas skirta Viešpaties garbei ir atminimui, taip pat ir į tai, kad ir ta diena ir ta vakarienė įgavo reikšmę Viešpaties veikimu (įsteigė Vakarienę Jis; prisikėlė pirmąją savaitės dieną Jis).viešpatadienį ir išgirdau sau už nugaros skardų balsą, lyg trimito, 11 sakantį: „Aš esu Alfa ir Omega, Pirmasis ir Paskutinysis“ ir: „Ką matai, surašyk į [i]knygą ir pasiųsk tai septynioms bažnyčioms, kurios yra Azijoje: į Efezą, ir į Smirną, ir į Pergamą, ir į Tiatyrus, ir į Sardus, ir į Filadelfiją, ir į Laodikėją.“ 12 Ir atsigręžiau pažiūrėti balso, kuris kalbėjo su manimi, o atsigręžęs pamačiau septynis auksinius žibintuvus, 13 ir septynių žibintuvų viduryje vieną , panašų į Žmogaus Sūnų, apsivilkusį pėdas siekiančiu drabužiu ir apsijuosusį per krūtinę auksine juosta. 14 Jo galva ir plaukai buvo balti kaip balta vilna, tarsi sniegas, o jo akys – kaip ugnies liepsna, 15 ir jo kojos buvo panašios į [j]skaistvarį, tarsi jos žėrėtų krosnyje, o jo balsas – kaip daugelio vandenų šniokštimas; 16 ir savo dešinėje rankoje jis laikė septynias žvaigždes, ir iš jo burnos išėjo aštrus dviašmenis kalavijas, o jo veidas buvo tarsi saulė, kuri šviečia savo stiprumu.

Jėzus prisistato

17 Ir kai jį pamačiau, puoliau jam po kojų kaip negyvas. Ir jis uždėjo ant manęs savo dešinę ranką, sakydamas man: „Nebijok! Aš esu Pirmasis ir Paskutinysis, 18 [k]tai yra Gyvasis! Ir [l]buvau miręs, ir štai esu gyvas per amžių amžius! Amen! Ιr turiu pragaro bei mirties raktus. 19 Užrašyk tuos dalykus, kurious matei, ir tuos dalykus, kurie yra, ir tuos būsimus dalykus, kurie įvyks po šitų dalykų . 20 Septynių žvaigždžių, kurias matei mano dešinėje rankoje, ir septynių auksinių žibintuvų slėpinys: septynios žvaigždės yra septynių bažnyčių angelai, o septyni žibintuvai, kuriuos matei, yra septynios bažnyčios.“

Apreiškimas 2 ->