78
1 Asafo [a]maskilas.
Klausykis, o mano tauta, mano įstatymo; palenkite savo ausis prie mano burnos žodžių! 2 Atversiu savo burną palyginimu, išliesiu senovės mįsles, 22 nes jie netikėjo Dievu ir [b]nepasitikėjo Jo išgelbėjimu. 34 Kai jis juos [c]mirtinai smogė, tada jie jo ieškojo: jie gi [d]atsigręžė ir [e]rimtai kreipėsi į Dievą. 35 Ir jie atsiminė, kad Dievas yra jų uola ir aukščiausiasis Dievas jų išpirkėjas. 41 Taip, jie [f]nusigręždavo ir gundydavo Dievą, ir [g]apribodavo Izraelio Šventąjį. 53 Ir jis saugiai juos vedė, [h]todėl jie neišsigando; bet jūra [i]užtvindė jų priešus.
<- Psalmynas 77Psalmynas 79 ->
-
a „maskilas“ – Arba „išmintis, įžvalgumas“; gal „išmintingo proto ugdymui“; ši antraštė gali būti kreipinys skaitytojui klausytis ir pasidaryti išmintingas.
b „nepasitikėjo Jo išgelbėjimu“ – Arba „nebėgo prieglaudon į Jo išgelbėjimą“.
c „mirtinai smogė“ – Arba „žudė“.
d „atsigręžė“ – Arba „nusisuko“, „apsisuko“.
e „rimtai“ – Arba „anksti“, „kol dar liko laiko“.
f „nusigręždavo ir“ – Jei hbr. vksm. čia vartojama kaip prieveiksmis, gali būti išversta „vis iš naujo“, „nuolat“.
g „apribodavo“ – Hbr. žodis vartojamas tik čia ST; kiti siūlomi vertimai: „supykdydavo“, „skaudindavo“.
h „todėl“ t. „ir“.
i „užtvindė“ – Arba „apdengė“.