2 Teisiesiems [c]įsigalint, tauta džiaugiasi, bet nedorėliui valdant, tauta [d]dejuoja.
3 Kas myli išmintį, džiugina savo tėvą, bet kas bičiulauja su paleistuvėmis, eikvoja savo turtą.
4 Karalius teisingumu įtvirtina [e]šalį, bet [f]kas ima kyšius, ją sugriauna.
5 Žmogus, kuris pataikauja savo artimui, ištiesia tinklą [g]jo kojoms.
15 Rykštelė ir pabarimas teikia išminties, bet § „vaikas, paliktas sau“ – T. „išsiųstas“, „paleistas“; arba „nesuvaržytas“, „kuriam leidžiama nesilaikyti nustatytų ribų“.vaikas, paliktas sau, daro gėdą savo motinai.
18 Kur nėra * „Dievo duoto apreiškimo“ – Arba „pranašiško regėjimo“.Dievo duoto apreiškimo, [j]tauta [k]sulaukėja, bet kas laikosi įstatymo, tas palaimintas. 21 Kas lepina savo tarną nuo mažens, tam jis galiausiai taps sūnumi. 22 Piktas žmogus sukelia nesantaiką ir karštakošis § „pridaro“ – Arba „turi“, „sukelia“; žr. paralelizmą su pirma eilutės dalimi.pridaro daug nusižengimų.
23 Žmogaus išdidumas jį nužemins, bet [m]kas nuolankios dvasios, palaikys pagarbą. 25 Žmonių baimė [n]spendžia žabangus, bet kas pasitiki VIEŠPAČIU, bus [o]saugus.
<- Patarlių 28Patarlių 30 ->-
a „Dažnai peikiamas žmogus“ – T. „Papeikimų žmogus“.
b „nukirstas“ – Arba „sudaužytas“, „galutiniai palaužtas“.
c „įsigalint“ – Arba „daugėjant“.
d „dejuoja“ – Arba „vaitoja“.
e „šalį“ – Arba „kraštą“.
f „kas ima kyšius“ t. „atnašų (atnašavimų) žmogus“, „dovanų žmogus“, „kyšių žmogus“.
g „jo“ – gal „savo“.
h „vaikas, paliktas sau“ – T. „išsiųstas“, „paleistas“; arba „nesuvaržytas“, „kuriam leidžiama nesilaikyti nustatytų ribų“.
i „Dievo duoto apreiškimo“ – Arba „pranašiško regėjimo“.
j „tauta“ – Arba „žmonių grupė“.
k „sulaukėja“ – Arba „atsisako ribų“, „nesiduoda suvaldomi“.
l „pridaro“ – Arba „turi“, „sukelia“; žr. paralelizmą su pirma eilutės dalimi.
m „kas nuolankios dvasios, palaikys pagarbą“ – Arba „pagarba palaikys tą, kuris nuolankios dvasios“.
n „spendžia“ – T. „duoda“.
o „saugus“ – Hbr. „bus pakeltas aukštai“, būtent į saugią, nepasiekiamą vietą.