21
1 Karaliaus širdis – tai vandens upeliai VIEŠPATIES rankoje: jis nukreipia ją, kur tik nori.
2 Kiekvienas žmogaus kelias yra teisingas jo paties akyse, bet VIEŠPATS [a]pasveria širdis. 15 Teisingumo vykdymas – teisiojo džiaugsmas, bet blogadarių žlugimas.
20 Išmintingo žmogaus buveinėje yra branginamo lobio ir aliejaus, bet kvailas žmogus tai [b]išeikvoja.
23 Kas [c]sulaiko savo burną ir savo liežuvį, apsaugo savo sielą nuo [d]bėdų. 24 Kas pasinaudoja išdidžia rūstybe, to vardas – išdidus ir išpuikęs išjuokėjas. 25 Tinginio troškimas jį nužudo, nes jo rankos atsisako dirbti. 26 Jis godžiai geidžia visą dieną, bet teisusis duoda ir nešykšti. 29 Nedorėlis [e]rodo kietą veidą, bet [f]doras žmogus [g]nustato savo [h]keliui tvirtą pagrindą. 30 Jokia išmintis, joks supratimas ir joks patarimas [i]negali atsispirti VIEŠPAČIUI.
<- Patarlių 20Patarlių 22 ->-
a „pasveria“ t. y., vertina, ištiria.
b „išeikvoja“ – T. „suryja“.
c „sulaiko“, „apsaugo“ – Abudu žodžiai išversti iš to pačio hbr. žodžio, kuris įvairiai verčiamas; plg. Pat 13:3.
d „bėdų“ – Arba „sielvarto“, „vargų“ (hbr. žodis yra dgs.).
e „rodo kietą veidą“ – T. „kietina savo veidą“. Plg. Pat 7:13.
f „doras žmogus“ – T. „tiesusis“.
g „nustato savo keliui tvirtą pagrindą“ – T. „sutvirtina savo kelią“. Hbr. kalbos teksto paraštėje (qere): „apsvarsto savo kelią“.
h „keliui“ – T. y. „elgsenai“, „gyvensenai“.
i „negali atsispirti“ – Arba „negali prilygti“.