1 Ir įlipęs į valtį, jis perplaukė ir atvyko į [a]savąjį miestą. 6 Bet kad žinotumėte, jog Žmogaus Sūnus turi žemėje [b]valdymo galią nuodėmėms atleisti – tada jis tarė sergančiam paralyžiumi – kelkis, pasiimk savo gultą ir eik į savo namus.“ 7 Ir atsikėlęs jis nuėjo į savo namus.
9 Ir iš ten eidamas toliau Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą, ir jis jam sako: „Sek paskui mane!“ Ir jis atsikėlęs sekė paskui jį.
18 Jam tuos dalykus bekalbant jiems, štai [c]tam tikras valdytojas atėjęs garbino jį, sakydamas: „Ką tik mirė mano duktė, bet ateik ir uždėk ant jos savo ranką, ir ji gyvens.“ 19 Ir atsikėlęs Jėzus nusekė paskui jį, taip pat ir jo mokytiniai. 20 Ir štai moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė jo drabužio kutą. 21 Mat ji pati sau kalbėjo: „Jeigu tik paliesiu jo drabužį, būsiu [d]išgydyta.“ 22 O Jėzus atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: „Drąsos, dukterie! Tavo tikėjimas tave [e]išgydė.“ Ir nuo tos valandos moteris [f]buvo išgydyta. 23 Ir Jėzus atėjęs į valdytojo namus ir pamatęs vamzdininkus ir triukšmaujančią minią, 24 tarė jiems: „Pasitraukite, nes mergaitė ne mirusi, bet miega.“ Ir jie išjuokė jį. 25 O kai minia buvo išvaryta, jis įėjęs vidun [g]paėmė mergaitę už rankos, ir ji atsikėlė. 26 Ir [h]garsas apie tai pasklido po visą tą kraštą.
27 Ir Jėzui išeinant iš ten, du aklieji sekė paskui jį šaukdami ir sakydami: „Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!“ 28 O jam įėjus į namus, aklieji priėjo prie jo, ir Jėzus sako jiems: