1 Iš fariziejų buvo žmogus, vardu Nikodemas, * „vienas iš žydų valdytojų“ – T. „žydų valdytojas“, bet toks vertimas gali skatinti manyti, kad jis buvo vienintelis valdytojas, kai jis tebuvo vienas iš valdymo tarybos narių.vienas iš žydų valdytojų. 2 Šitas nakčia atėjo pas Jėzų ir jam tarė: „Rabi, mes žinome, kad tu esi atėjęs nuo Dievo mokytojas, nes niekas negali daryti šitų antgamtinių ženklų, kuriuos tu darai, jei Dievas nėra su juo.“ 3 Jėzus atsakydamas jam tarė:
22 [j]Po šių dalykų Jėzus ir jo mokytiniai atėjo į Judėjos kraštą, ir ten jis su jais kurį laiką išbuvo ir krikštydavo. 23 O Enone, arti Salimo, Jonas irgi krikštydavo, nes ten buvo daug vandens. Žmonės ateidavo ir būdavo pakrikštijami, 24 mat Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą. 25 Tada iškilo klausimas tarp kai kurių Jono mokytinių ir tam tikrų žydų dėl apeiginio apsivalymo. 26 Ir jie atėjo pas Joną ir jam tarė: „Rabi, tas, kuris buvo su tavimi anapus Jordano, kurį tu esi paliudijęs, štai jis krikštija, ir visi eina pas jį.“ 27 Jonas atsakydamas tarė: „Žmogus nieko negali pasiimti, jeigu jam nebūtų duota iš dangaus. 28 Jūs patys man liudijate, kad aš pasakiau: aš nesu Kristus, bet kad esu pasiųstas pirma jo. 29 Kas turi [k]nuotaką, tas yra jaunikis; bet jaunikio draugas, kuris stovi šalia ir jo klausosi, džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu. Taigi šis mano džiaugsmas [l]yra pilnatviškas. 30 Jam būtina eiti didyn, bet man – mažėti.[m] 31 Kas ateina iš aukštai, yra aukščiau visų. Kas yra iš žemės, yra žemiškas ir kalba žemiškai. Kas ateina iš dangaus, yra aukščiau visų 32 ir jis liudija tai, ką jis yra matęs ir girdėjęs, o niekas jo liudijimo nepriima. 33 Kas yra priėmęs jo liudijimą, tas užantspaudavo tai, kad Dievas yra [n]tiesakalbis. 34 Nes tas, kurį Dievas yra atsiuntęs, kalba Dievo žodžius, nes Dievas duoda Dvasią be saiko. 35 Tėvas myli Sūnų, ir visa yra atidavęs į jo ranką. 36 Kas pasitiki Sūnumi, turi amžiną [o]gyvenimą, o kas [p]atsisako tikėti Sūnumi – [q]gyvenimo nematys; priešingai, Dievo rūstybė pasilieka ant jo.“[r]
<- Jono 2Jono 4 ->-
a „vienas iš žydų valdytojų“ – T. „žydų valdytojas“, bet toks vertimas gali skatinti manyti, kad jis buvo vienintelis valdytojas, kai jis tebuvo vienas iš valdymo tarybos narių.
b „gimęs“ – Arba „pagimdytas“.
c „Tas, kuris“ – Arba „Tai, kas“ (2 k. šioje eilutėje).
d „gimęs iš Dvasios“ – Arba „Dvasios pagimdytas“.
e „tai“ – T. dgs., „šie dalykai“.
f „pakilęs į dangų“ – Plg. Įst 30:12. Reikšmė ta, kad be Jo paties, niekas kitas nėra pakilęs į dangų tam, kad iš dangaus atneštų Dievo žinią ir išgelbėjimą žmonėms. Žr. ir Jn 1:18, Hbr 1:3.
g „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“, „gyvastį“.
h „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“, „gyvastį“.
i „išpeikti“ – Gal „atskleisti“, „atidengti“. Gr. žodis vartojamas iš viso 17-oje eilučių, ir visur kitur tinka šios reikšmės: „įtikinti dėl kaltumo“, „išpeikti“, „įrodyti kaltę“ ir pan.
j „Po šių dalykų“ – Arba „Paskui“, „Vėliau“.
k „nuotaką“ – Arba „jaunąją“.
l „yra pilnatviškas“ – T. „yra padarytas pilnas“.
m Citatos pabaiga gali būti čia.
n „tiesakalbis“ – Gr. būdvardis, „atitinkantis tiesą“.
o „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“, „gyvastį“.
p „atsisako tikėti Sūnumi“ – Arba „nesileidžia Sūnaus įtikinamas“.
q „gyvenimo“ – Arba „gyvybės“, „gyvasties“.
r Citatos pabaiga gali būti 30-tos eilutės pabaigoje.