1 O buvo tam tikras sergantis žmogus, Lozorius iš Betanijos, iš Marijos ir jos sesers Mortos kaimo. 2 (O Marija buvo ta, kuri patepė Viešpatį tepamaisiais kvepalais ir nušluostė jo kojas savo plaukais; [a]jos brolis Lozorius sirgo.) 3 Todėl jo seserys pasiuntė pas jį, sakydamos: „Viešpatie, štai tas, kurį tu myli, serga!“ 4 Bet tai išgirdęs, Jėzus tarė:
17 Atėjęs Jėzus rado jį jau keturias dienas buvusį kape. 18 O Betanija buvo arti Jeruzalės – maždaug [e]penkiolikos stadijų atstu, – 19 ir daug [f]Judėjos gyventojų atėjo pas tas moteris, tai yra prie Mortos ir Marijos, kad jas paguostų dėl jų brolio. 20 Taigi, kai Morta išgirdo, kad Jėzus ateinąs, ji išėjo jo pasitikti, bet Marija liko sėdėti namie. 21 Tada Morta prabilo į Jėzų: „Viešpatie, jeigu būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs. 22 Bet žinau, kad netgi dabar, ko tik prašysi Dievą, Dievas tau duos.“ 23 Jėzus jai sako:
33 Taigi, kai Jėzus pamatė ją verkiančią ir su ja atėjusius žydus verkiančius taip pat, jis [k]dejavo dvasioje ir pats save [l]jaudino 34 ir tarė:
45 Tad daugelis iš žydų, kurie atėjo pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo juo. 46 Bet kai kurie iš jų nuėjo pas fariziejus ir papasakojo jiems, ką Jėzus padarė. 47 Tad aukštieji kunigai ir fariziejai surinko tarybą ir tarė: „Ką [q]darysime? Nes šitas žmogus daro daug antgamtinių ženklų. 48 Jei šitaip jį paliksime, visi įtikės juo, ir romėnai ateis ir atims [r]tą mūsų [s]vietą bei [t]mūsų tautą.“ 49 O vienas iš jų – Kajafas, būdamas vyriausiasis kunigas tais metais, jiems tarė: „Jūs visiškai nieko nei išmanote, 50 nei susivokiate, kad mums yra naudinga, jog vienas žmogus mirtų už liaudį, bet nepražūtų visa tauta.“ 51 (O tai jis kalbėjo [u]nesivadovaudamas savimi, bet, būdamas vyriausiasis kunigas tais metais, jis išpranašavo, kad [v]Jėzus mirs už [w]tą tautą, 52 ir ne tik už tą tautą, bet kad jis taip pat surinktų į viena Dievo išsklaidytuosius vaikus.) 53 Tada, nuo tos dienos, jie drauge [x]sutarė, kad jį nužudytų. 54 Todėl Jėzus daugiau nebevaikščiojo viešai tarp [y]Judėjos gyventojų, bet iš ten nuėjo į kraštą netoli dykumos, į miestą, vadinamą Efraimu, ir ten išbuvo su savo mokytiniais. 55 Žydų Aplenkimo šventė buvo arti, ir daug žmonių iš viso krašto prieš Aplenkimo šventę traukė aukštyn į Jeruzalę apsivalyti. 56 Tad jie ieškojo Jėzaus ir stoviniuodami šventykloje kalbėjosi vieni su kitais: „[z]Kaip jūs manote? Jis neateis į šventę, ar ne?“ 57 Mat ir aukštieji kunigai ir fariziejai išleido įsakymą, kad, jei kuris žinotų, kur jis yra, praneštų, kad jie galėtų jį suimti.
<- Jono 10Jono 12 ->-
a „jos“ – T. „kurios“.
b „Argi diena neturi dvylika valandų?!“ – T. „Argi ne dvylika yra dienos valandų?!“.
c „Tomas, vadinamas Didymu“ – Abudu vardai reiškia „dvyną“ – tik skirtingomis kalbomis. „Tomas“ yra hebrajiškas / aramėjiškas vardas (תָּאוֹם, tâʾôm) ir „Didymu“ yra graikiškas vardas (Δίδυμος, Dídumos). Būtų tiksliau perrašyti gr. vardą su „u“ raide („Didumas“), bet norisi vengti painiavos su liet. žodžiu „didumas“.
d „kad mirtume su juo“ – T. y. su Jėzumi; plg. Jn 11:8. Tomas ryžosi rizikuoti gyvybe, nes visi mokytiniai suprato, kad Judėjoje žydų vadovai norėjo Jėzų nužudyti.
e „penkiolikos stadijų“ – Apie tris kilometrus arba dvi mylias (stadija ≈ 187 metrai arba 607 pėdos).
f „Judėjos gyventojų“ – Arba „žydų“, „judėjiečių“.
g „Kristus“ – Arba „Mesijas“.
h „ateinantysis į pasaulį“ – Plg. Įst 18:5, Jn 1:21, 1:25, 6:14.
i „tai“ – Gr. dgs., arba „tuos dalykus“.
j „slapčiomis pasišaukė savo seserį Mariją, sakydama“ – Arba „pasišaukė savo seserį Mariją, slapčiomis sakydama“.
k „dejavo dvasioje“ – Arba „susigraudino dvasioje“. Galbūt Jėzus dejavo dėl žmonių netinkamų atsakų į mirtį ir į jį patį, kuris yra prisikėlimas ir gyvenimas (gyvybė).
l „jaudino“ – Kitur Jono evangelijoje, kur neigiamą emocinį išgyvenimą nusako gr. žodis ταράσσω (tarassō), jis išverstas žodžiu „sukrėsti“ (Jn 12:27; 13:21; 14:1, 27).
m „pravirko“ – Arba „apsiašarojo“ (žr. Hbr 5:7). Gr. žodis, kuris čia išverstas „pravirko“ skiriasi nuo to, kuris vartojamas Lk 19:41.
n „žydai“ – Arba „Judėjos krašto žmonės“.
o „užristas“ – T. „padėtas“.
p „išeik“ – Gr. nėra vksm., tik du prieveiksmiai: „šios vietos link“ (≈ „čia“) ir „laukan“ (≈ „iš“).
q „darysime“ – T. „darome“, bet prasmė čia yra „Kodėl mes nieko nedarome?!“.
r „tą mūsų“ – Gr. artikelis.
s „vietą“ – T. y. šventyklą.
t „mūsų“ – Gr. artikelis.
u „vadovaudamasis savimi“ – Žr. Jn 5:19 išnašą.
v „Jėzus mirs“ – Arba „Jėzui teks mirti“ arba kitaip.
w „tą“ – Gr. artikelis.
x „sutarė“ – Arba „tarėsi“.
y „Judėjos gyventojų“ – Arba „judėjiečių“, „žydų“.
z „Kaip“ – T. „Ką“.