1 Ir apaštalai ir broliai, kurie buvo Judėjoje, išgirdo, kad ir [a]kitataučiai priėmė Dievo žodį. 16 Tada prisiminiau Viešpaties žodį, kaip jis [b]sakydavo:
19 Tie gi, kurie buvo išsklaidyti į išeiviją dėl [f]persekiojimo, kilusio dėl Stepono, nukeliavo iki Finikijos ir Kipro ir Antiochijos, skelbdami žodį niekam kitam, o vien tik žydams. 21 Ir [g]Viešpaties ranka buvo su jais, [h]ir didelis skaičius įtikėjo ir atsivertė į Viešpatį. 23 Atvykęs ir pamatęs Dievo malonę, jis apsidžiaugė ir ragino juos visus, kad [i]ryžtinga širdimi jie liktų atsidavę Viešpačiui.
<- Apaštalų darbai 10Apaštalų darbai 12 ->-
a „kitataučiai“ – Arba „nežydai“.
b „sakydavo“ – Žr. Apd 1:5.
c „žinoma“ – Arba „tiesa“, „gi“.
d „atgailą“ – Arba „atgailavimo progą“.
e „atgailą, kad gyventų“ – T. „atgailą į gyvenimą“.
f „persekiojimo“ – Arba „prispaudimo“.
g „Viešpaties ranka buvo su jais“ – Plg. Lk 1:66.
h „ir“ – Gal „tai“.
i „ryžtinga širdimi“ – Arba „širdies ryžtu“.