5 Rumareꞌ, antok ri Cristo xpa vaveꞌ choch-ulief, xuꞌej cha ri Dios:
11 Ri sacerdotes ri icꞌo vaveꞌ choch-ulief can kꞌij-kꞌij ncaꞌquiyaꞌ chicop choch ri Dios ruma qui-pecados ri vinak. Pero ri niquiꞌan ijejeꞌ man nitiquir ta nralasaj-el qui-pecados ri vinak.[~2~] 12 Pero ri Cristo joꞌc jun bꞌay xcon, y rumareꞌ xaꞌan perdonar ri ka-pecados. Y antok xcꞌastaj, xbꞌatzꞌuyeꞌ pa ru-derecha[~3~] ri Dios chicaj. 13 Y chireꞌ cꞌo-ve, royoꞌien hasta cꞌa xcaꞌyoꞌx chuxieꞌ rakan quinojiel ri itziel ncaꞌtzꞌato richin.[~4~] 14 Ruma joꞌc jun bꞌay xcon, ri Cristo xuꞌon chika chi man jun chic ka-pecado choch ri Dios richin nojiel tiempo. Chi quireꞌ xuꞌon sak cha ri kánima. 15 Y quireꞌ jeꞌ nuꞌej ri Espíritu Santo chika, antok nuꞌej:
19 Hermanos, vacame cꞌo cheꞌl nkojuoc pacheꞌ cꞌo-ve ri Dios chicaj, chupan ri Lugar Santísimo, ruma ri Jesús xcon y xꞌin ruquiqꞌuiel kuma ojreꞌ. 20 Can xujak ri jun cꞌacꞌacꞌ y cꞌaslic bꞌay chakavach, antok jajaꞌ xcon choch ri cruz. Xkꞌachꞌitaj pa nicꞌaj y caꞌyeꞌ xiel ri tziak ri choj cha jachuon-ve rupan ri templo. Mareꞌ vacame man jun chic nikꞌato kabꞌiey chi nkubꞌaka cꞌa riqꞌuin ri Dios. 21 Y ri Jesús jareꞌ ri Namalaj Sacerdote ri cꞌo pa kaveꞌ ojreꞌ ri oj ralcꞌual chic ri Dios, 22 rumareꞌ ojreꞌ ri kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo, man takaxiꞌij-kiꞌ nkujiel-apa riqꞌuin ri Dios; xa riqꞌuin nojiel kánima nkujiel-apa riqꞌuin, y can ta sak chic ri kánima chi quireꞌ man jun itziel kiqꞌuin y can ta chꞌajuon chic otz ri ka-cuerpo riqꞌuin ri sak yaꞌ.[~7~] 23 Y ojreꞌ ri kaꞌeꞌn chica ri vinak chi kayoꞌien ri xtuyaꞌ ri Dios chika, can siempre riqꞌuin nojiel kánima kayoꞌiej reꞌ, y man riqꞌuin ta cacaꞌ kacꞌuꞌx. Ruma ja ri Dios ri bꞌanayuon prometer chika, y jajaꞌ can nuꞌon-ve ri nuꞌej. 24 Y kacanuj cheꞌl nakatola-kiꞌ konojiel chi quireꞌ nakatamaj nakajo-kiꞌ más, y chi quireꞌ más nakarayij nakaꞌan ri otz. 25 Man timalij icꞌuꞌx chi ntimol-iviꞌ pa rubꞌeꞌ ri Dios, man tiꞌan incheꞌl niquiꞌan nicꞌaj chic ri man nicajoꞌ ta chic ncaꞌlka iviqꞌuin antok ntimol-iviꞌ. Pa rucꞌaxiel, xa nicꞌatzin chi ntimol-iviꞌ, chi quireꞌ ntiyaꞌ ruchukꞌaꞌ ivánima chibꞌil-iviꞌ. Y jareꞌ ri más nicꞌatzin ruma ivataꞌn chi ya nalka ri kꞌij antok xtipa chic jun bꞌay ri Ajaf.
26 Ruma quinojiel ri cataꞌn chic ri ketzij y quiniman chic riqꞌuin cánima, y niquiyaꞌ can ri Dios, xa man jun chic cꞌa xticon pa qui-cuenta chi ncaꞌrucol chupan ri qui-pecados. 27 Joꞌc chic quiyoꞌien ri kꞌij antok xcaꞌan juzgar ruma ri Dios y xcaꞌbꞌaka chupan ri kꞌakꞌ pacheꞌ xcaꞌbꞌaka-ve ri iru-enemigos ri Dios.[~8~] 28 Incheꞌl jun vinak ri man nrajoꞌ ta nunimaj ri ley ri xyoꞌx cha ri Moisés, y xa icꞌo icaꞌyeꞌ o iyoxeꞌ ri niquiꞌej chi xuꞌon chꞌoꞌj, man tijoyovax roch; can tiquimisas.[~9~] 29 Y xa quireꞌ, ¿man ntiꞌan ta came pensar ixreꞌ chi más nem ri castigo ri xtika pa quiveꞌ ri niquixakꞌ ri rubꞌeꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios, y man jun rakalien niquiꞌan cha ri ruquiqꞌuiel, ri xbꞌano chi xcꞌachoj ri cꞌacꞌacꞌ pacto[~10~] ri xuꞌon ri Dios kiqꞌuin, y ri xbꞌano sak cha ri quicꞌaslien, y niquiꞌan chi man jun rakalien ri Espíritu Santo ri ruyoꞌn ri favor pa kaveꞌ? 30 Y ojreꞌ kataꞌn chi ri Ajaf Dios ruꞌeꞌn can: Inreꞌ nquibꞌano castigar, y inreꞌ jeꞌ xquiyoꞌn rucꞌaxiel chica ri niquiꞌan pecado.[~11~] Y chupan jeꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Ri Ajaf xtuꞌon juzgar ri rutanamit.[~12~] Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can. 31 Juyeꞌ oc roch ri nika pa rukꞌaꞌ ri cꞌaslic Dios.
32 Talka pan iveꞌ ri sufrimiento ri xikꞌasaj antok ri icꞌaslien cꞌajaꞌ oc ticꞌujieꞌ pa sakil. Can altíra xiꞌan sufrir, pero can xicochꞌ. 33 Ruma ixreꞌ can ketzij chi xicochꞌ nojiel ri sufrimiento ri xikꞌasaj y ri tzij ri xꞌeꞌx chiva, y ri vinak can jaꞌal xaꞌcaꞌy chivij. Y man joꞌc ta reꞌ xiꞌan, ixreꞌ can xixuoc jeꞌ cachꞌil nicꞌaj chic ri niquiꞌan sufrir. 34 Xijoyovaj quivach ri xaꞌyoꞌx pa cárcel ruma rubꞌeꞌ ri Dios. Y antok xmaj ri kax ivichin, man xibꞌisuoj ta xiya-el, ruma xixquicuot xiya-el. Ruma ivataꞌn chi xtiyoꞌx jun herencia chiva chicaj ri richin nojiel tiempo y reꞌ más otz choch ri bꞌayomal ri richin ri roch-ulief. 35 Rumareꞌ man tichup ri icukbꞌal cꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Ruma cꞌo jun utzulaj kax ri nucꞌam-pa chiva. 36 Can ticꞌujieꞌ i-paciencia, chi quireꞌ ntiꞌan ri nrajoꞌ ri Dios, y xa quireꞌ xtiꞌan, can xtiyoꞌx chiva ri ranun prometer ri Dios. 37 Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej:
✡10:7 Sal. 40:6-8.
✡10:11 Ex. 29:38.
✡10:12 Ri lugar “derecha” nrajoꞌ nuꞌej: Lugar richin favor, confianza, poder y honor.
✡10:13 Sal. 110:1.
✡10:16 Jer. 31:33.
✡10:17 Jer. 31:34.
✡10:22 Lv. 8:6, 30.
✡10:27 Is. 26:11.
✡10:28 Dt. 17:6; 19:15.
✡10:29 Ex. 24:8.
✡10:30 Dt. 32:35.
✡10:30 Dt. 32:36.
✡10:38 Hab. 2:3-4.